Iš architektės biuro – į restorano virtuvę

Kai kurie šefai virtuvėje auga nuo vaikystės. Vita Bartininkaitė atėjo iš visai kito pasaulio. Ji buvo architektė^[1]. Brėžiniai, planai, pastatai – toks buvo jos kasdienis darbas.

Bet vieną dieną ji nusprendė viską apversti. Pati sakė norėjusi apsisukti 180 laipsnių^[1]. Tai drąsus žingsnis. Palikti profesiją, kurią ilgai mokeisi, ir pradėti nuo nulio reikia daug ryžto.

Gyvenimo aprašymas su trupučiu konditerijos

2018 m. ji atėjo į „Nineteen18“ virtuvę^[1]. Restoranas tada veikė viešbutyje PACAI Vilniuje^[1]. Jos gyvenimo aprašyme buvo tik šiek tiek konditerės patirties^[1]. Daug kas tokio kandidato nepriimtų. Bet ją priėmė.

Pirmas darbas buvo duona. Kepti duoną – tai pirmoji užduotis, kurią ji atliko profesionalioje virtuvėje^[1]. Ir raugą, kurį tada užmaišė, ji saugo iki šiol^[1]. Maža detalė, bet labai graži. Tas pats raugas keliavo su ja per visą karjerą.

Laiptai aukštyn

Vita kilo greitai. Iš eilinės virėjos ji tapo sous chef, o vėliau vyriausiojo šefo pavaduotoja^[1]. Tai reiškia, kad ji jau padėjo vadovauti visai virtuvei. Tokiam kelyje paprastai reikia daugelio metų.

Architektūra jai, matyt, padėjo. Architektas mąsto apie struktūrą, detales ir tai, kaip žmogus jaučiasi erdvėje. Virtuvėje tie patys klausimai: kaip sudėti lėkštę ir kaip svečias jausis prie stalo.

Vieta, į kurią ji sugrįš

Didelėje restorano virtuvėje ji išmoko ir disciplinos. Kiekviena pamaina turi savo ritmą, kiekvienas patiekalas – savo laiką. Būtent tokiose virtuvėse jauni virėjai sužino, ar tikrai nori šio darbo.

Vita tai sužinojo greitai. Ir atsakymas buvo „taip“. Po metų ji jau ruošėsi kelionei, kuri jos požiūrį į maistą pakeis dar labiau^[1].

„Nineteen18“ jai tapo mokykla. Vėliau ji iš čia išėjo ir sukūrė savo restoraną. Bet istorija tuo nesibaigė. 2026 m. ji sugrįžo į šį restoraną jau kaip vyriausioji šefė^[2].

Taip pirmoji virtuvė tapo ir ta vieta, kur jos kelias apsuko ratą. O viskas prasidėjo nuo architektės, kuri vieną dieną nusprendė kepti duoną.