„Sija“: be pipirų, be citrinų, be alyvuogių aliejaus

2025 m. gruodį Kaune atsidarė naujas restoranas. Jo pavadinimas – „Sija“^[1]. Įkūrėjai – šefas Rokas Vasiliauskas ir jo partnerė Greta^[2].

Restoranas įsikūręs Nepriklausomybės aikštėje 5, pačiame Kauno centre^[2]. Sienos šviesiai žalios, daug natūralaus medžio, o nuotaika rami ir neskubri^[2].

Tik lietuviška

„Sija“ iš naujo interpretuoja lietuvišką virtuvę šiuolaikiškai^[2]. Ir tai daro labai griežtai. Čia naudojami tik lietuviški produktai^[2]. Jokių pipirų, jokių citrusinių vaisių, jokio alyvuogių aliejaus^[2].

Pagalvokite, kaip sunku gaminti be šių dalykų. Daugelis receptų be citrinos ar pipirų atrodo neįsivaizduojami. Bet būtent tokie apribojimai verčia ieškoti naujų sprendimų.

Nulinės atliekos

Restoranas laikosi nulinių atliekų filosofijos^[2]. Patiekalai gimsta glaudžiai bendradarbiaujant su vietiniais ūkininkais^[2]. Tai tos pačios vertybės, apie kurias Rokas kalbėjo konferencijose.

Mišrainė ir cepelinai kitaip

Įdomiausia, kad „Sija“ nebijo klasikos. Mišrainė ir cepelinai čia sukuriami iš naujo^[2]. Patiekalai, kuriuos kiekvienas lietuvis žino nuo vaikystės, tampa naujais atradimais.

Degustacinės vakarienės siūlomos iš trijų arba devynių patiekalų^[2]. Meniu keičiasi pagal sezonus^[2].

Kiekvieną kartą, kai svečias paragauja tokio patiekalo, jis susimąsto. Ar tikrai žinojome viską apie savo virtuvę? „Sija“ rodo, kad Lietuvos skoniuose dar daug neatrastų dalykų, kurių nereikia ieškoti toli.

Šefas su patirtimi

Už viso to stovi patyręs šefas. Rokas studijavo profesionalų kulinarijos meną Derbio universitete^[2]. Dirbo virtuvėse Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Lietuvoje^[2]. Už darbą „Monte Pacis“ jis buvo pripažintas vienu perspektyviausių jaunųjų šefų Baltijos regione^[2].

Greitas dėmesys

Restoranas dar tik pradėjo veikti, o jau atkreipė dėmesį. Vos po pusmečio „Michelin“ gidas jį įvertins specialiu apdovanojimu^[1].

Bet gruodžio vakarais Kaune Rokas ir Greta dar nežinojo, kas jų laukia. Jie rūpinosi tuo, kas svarbiausia kiekvienam naujam restoranui: kad pirmieji svečiai išeitų laimingi ir norėtų sugrįžti, o žinia apie juos pasklistų iš lūpų į lūpas. Jie tiesiog atidarė duris ir pakvietė svečius paragauti Lietuvos taip, kaip jos dar neragavo.